tei

1 teĩ (dial.) adv. žr. 1 taip: 1. Teĩ prabuvau kelias savaites Vl. Ar ne tei būva? Rm. Tu, laidoke, daugiau teĩ nedaryk! Kdn. Ta teĩ padarė Jrk11. Tei Dievas daro SPII101. ║ Tokios buvo kitą kartą [vestuvės], ne tei kaip daba Mšk. Teĩ kai šiandien nepuošdavo [mirusiojo] Rsn. Anas ne tei ažmiršę [lietuviškai], kai susbuntuję Aps. ║ Kaip bus, teĩ bus – tebūn Jrb. ║ Teĩ senovės žmones sakydavo Šd. Aš teĩ sakau: atnešk šaką iš miško i duok Bb. 2. Žmogui teĩ prilikta: gyvęk, žiūrėk, kol akis užmerksi Erž. Visko gauni slaptais keliais, o teĩ – tai nieko nėr Jrb. Puiki merga jau nepirks, teĩ kokia nors Jrb. 3. Stak, Rd Ne teĩ didelis, ne teĩ mažas Zp. Kai pasakoja, tei žiūria, tei žiūria į akis, o tei žmogus geras Čk. Teĩ greit prabėga amžius: kai čia seniai tie vaikai visai ne par dideli buvo Jrb. Mes ne teĩ ponai ėsam, nesibaidyk su mums šnekėt Jrb. Kas tę sieks teĩ toli Vdžg. Teĩ tinka, teĩ pasirėdęs Snt. A antra diena teĩ negerai ma[n], teĩ negerai PnmŽ. Jis teĩ panašus: atkaltas atmaltas Erž. Da ne teĩ par seniausi tėvai Brž. Tai buvo jau teĩ išdykę, teĩ pasileidę, Dieve Dieve! Jd. Teĩ aš buvau pavargęs, kad šaukšto nenulaikiau, gali sakyt Lkš. O jam aš vis teĩ gera buvau Pgg. Teĩ sudžiūvus buvau: vėjas pučia, i griūvu Jsv. Kur tei skubinies, sūnau? Jrk43. Nieks tei toli nelydėjo, kai mano mergelė (d.) Nm. ║ Teĩ išdykęs vaikas, kad nors užpliek Bb. ║ Kai žydi [krūmas], tai būna teĩ baltas, kai daba žalias PnmŽ. 4. vienaip… kitaip (kartojant arba su prieveiksmiais šiai, anai): Vienas teĩ, kitas teĩ vadina Vl. Gal ji susigalvos atnešt [pietų], motina nė teĩ, nė teĩ nesakė Snt. ^ Diena šiai, diena teĩ, diena anai – gyveni, i gerai Jrb. 5. veltui: Pinigų n[e]imk, atiduok teĩ Jrb.

◊ šiaĩ be teĩ šiaip taip, vos vos, vargais negalais: Lig pietų dar šiaĩ be teĩ, o popiet ir apsiniaukė Pc.

teĩ ir teĩ apie įvykį ar faktą, pašnekovui žinomą, nenorint plačiai dėstyti: Tai daba jisai sako tam savo dieduku, kas su juo gyveno, ka teĩ i teĩ Rdd.